Neišsakyti jausmai kaupiasi viduje, „verda” ir staiga, prasiveržia… ne laiku ir ne vietoje, su nesuvaldoma jėga, tartum deginanti ugnikalnio lava, kuri sunaikina viską, kas pasipainioja jos kelyje. O neretai nuslopintas jausmas tūno žmogaus viduje labai tyliai. Kaip kirminas sugraužia žmogaus energiją, kūrybiškumą, gyvenimo džiaugsmą. Kartais reikia tiek nedaug, tik pasikalbėti… Paskambink.


daugiau...

Naudinga informacija

ATKREIPK YPATINGĄ DĖMESĮ, JEIGU ŽMOGUS:

  • Užsimena, kad „niekas nebeturi reikšmės“, „viskas beprasmiška“, „noriu viską pabaigti“, „norėčiau užmigti ir niekada nebepabusti“, „nebeturiu daugiau jėgų“ ir pan.

  • Dažniau negu įprasta kalba apie mirtį.

  • Išgyvena didelę neviltį ir bejėgiškumą.

  • Kalba tarsi norėdamas atsisveikinti.

  • Jo nebedomina užsiėmimai, pomėgiai, kurie anksčiau buvo svarbūs.

  • Netikėtai pradeda vartoti narkotikus arba daug alkoholio.

Tai gali reikšti, kad jis galvoja apie savižuybę. 


KAIP TU GALI JAM PADĖTI?

 

  • Nepalik žmogaus vieno.

  • Parodyk nuoširdų susirūpinimą jo išgyvenimais, pvz. „Aš matau, kad Tau sunku ir man tai tikrai rūpi“.

  • Paskatink jį išsikalbėti, išreikšti savo jausmus, pvz.: „Papasakok man, kas Tave slegia“.

  • Kuo atidžiau jį išklausyk, nepertraukinėk ir nekritikuok. Krizę išgyvenančiam žmogui svarbu suteikti galimybę kuo daugiau kalbėti apie skausmą, kurį jis išgyvena, apie slegiančius jausmus.

  • Nenureikšmink problemų, pvz. „Viskas bus gerai“.

  • Prisimink kaip jauteisi, kai Tau pačiam buvo sunku. Kas tada Tau padėjo? Ko norėjosi iš kitų žmonių?

  • Jeigu reikia, padėk rasti reikiamus specialistus.

 

KĄ TOLIAU DARYTI?

 

  • Paklausk, ar jis galvoja apie savižudybę. Prie tiesaus klausimo galima artėti pamažu: „Atrodai labai prislėgtas. Kas Tave slegia?”, „Ar Tau atrodo, kad gyventi neverta?”, „Ar kartais pagalvoji, kad galėtum nusižudyti?” ir pan. Klausdamas, ar žmogus galvoja apie savižudybę, skatindamas apie tai pasikalbėti ir nuoširdžiai išklausydamas, tikrai nepastūmėsi jo link savižudybės, o atvirkščiai – padėsi jos išvengti.

  • Pabandyk atrasti, kas šį žmogų sulaiko nuo savižudybės, kas palaiko jo norą gyventi. Žmonių, ketinančių nusižudyti jausmai yra labai prieštaringi. Kadangi gyvenimas tuo metu atrodo beviltiškai sunkus, atsiranda noras pabėgti nuo visų negandų – nusižudyti, tačiau tuo pat metu išlieka ir troškimas gyventi.

  • Bandykite kartu ieškoti išeičių iš sunkios situacijos.

  • Jeigu įmanoma, pašalink savižudybės priemonę (paimk tabletes, ginklą, virvę ar pan.).

  • Neprisiimk atsakomybės už kito žmogaus sprendimus – kartais žmonės nusižudo, net jeigu jiems yra suteikiama reikalinga pagalba.

  • Nelaikyk visko paslaptyje, būtinai pasitark su žmonėmis, kuriais pasitiki arba specialistais. Tokiu būdu pasirūpink ir savimi – padėti galvojančiam apie savižudybę – didelis ir nelengvas krūvis kiekvieno žmogaus jausmams.

 

- Kartais galima išgirsti nuomonę, kad žmonės, kurie kalba apie savižudybę, niekada nenusižudo. Tai netiesa. 80% nusižudžiusiųjų yra aiškiai kalbėję ir kitaip rodę savo ketinimus tai padaryti.

 

Kalbėk, jeigu tau sunku! Išklausyk, jeigu matai, kad kitam to gyvybiškai reikia!

 

Informaciją parengė Jaunimo psichologinės paramos centro (www.jppc.lt) psichologai. Vilnius, 2011.

 

Naudinga literatūra:

 

Anneberg I. (2006). Sielvartas po savižudybės. Knyga tiems, kuriuos paliko.

Scheidman Edwin S. (2002). Savižudžio sąmonė.

Netektis dėl savižudybės. Naudingas leidinys netekus artimojo.

http://www.southerntrust.hscni.net/pdf/LithuanianSuicideBereavement.pdf

 

Polukordienė Ona Kristina (2003). Psichologinės krizės ir jų įveikimas.

http://www.jppc.lt/knygos/krizes_ir_ju_iveikimas.pdf

 

Šeškevičius Arvydas (2013). Gedėjimas.

http://www.pola.lt/wp-content/uploads/2013/01/POLA_leidiniai_Gedejimas.pdf



www.klausau.lt
www.jaunimolinija.lt
www.vaikulinija.lt
http://www.moters-pagalba.lt/linija
www.jppc.lt
www.bukstipri.lt